2022 metais pradėta namo vidaus renovacija, kuri iš pradžių turėjo apsiriboti vien tik virtuvės atnaujinimu, galiausiai virto viso būsto vidaus pertvarka. Po dvejų metų darbo namai tapo šiuolaikiška ir modernia gyvenamąja erdve, kupina šviesos. Dizainerė Girstė Ignatavičė sakė, kad pagrindinis dėmesys buvo skiriamas nereikalingoms konstrukcijoms pašalinti ir tikslui sukurti šiuolaikinius poreikius atitinkantį dizainą.
Girste, kada ir kaip ėmėtės šio projekto? Kiek jis truko?
Namas pastatytas 1980 m., pirmą kartą renovuotas 2005 m., o 2022 m. dar vienų darbų ėmiausi aš. Apie mane klientai sužinojo, kai įrenginėjau namus jų sūnui kitame mieste. Taigi vieną dieną man paskambino buvęs klientas ir paprašė atnaujinti jo mamos virtuvę. Iš pradžių jie planavo atsinaujinti tik virtuvės baldus, tačiau kalbėdami, analizuodami, o galiausiai dirbdami supratome, kad pokyčių reikia visai erdvei.
Atskleiskite, kaip atrodė namų vidus, kai pirmą kartą pamatėte?
Namų planas buvo labai nestandartinis, daug nepraktiškų, nesuderintų tarpusavyje sprendimų. Buvo daug metalo sijų, kurios atrodė nereikalingos ir trukdė. Virtuvės darbastalis suprojektuotas viduryje kambario, o šaldytuvas – kitame kambario gale. Trumpai tariant, daug šiuolaikiniam žmogui nepatogių sprendimų.
Kokie sprendimai labiausiai neatitiko gyventojų poreikių? Kaip pasiūlėte juos išspręsti?
Buvo daug visiškai neišnaudoto ploto. Bet labiausiai nefunkcionalus sprendimas – svetainę ir virtuvę skirianti siena. Pasiūlėme praplėsti erdvę ir tą sieną išgriauti. Ši idėja užsakovams labai patiko, nes atsirado daugiau vietos, galėjome suprojektuoti salą, be to, pro langus atsklido daugiau šviesos. Virtuvėje nusprendėme padaryti kuo didesnį darbastalį, nes prieš tai jis buvo siauras ir mažas, ant kurio netilpdavo reikalingi daiktai ar buities prietaisai.
O kaip nusprendėte, kad reikia atnaujinti ne tik virtuvę, bet ir šalia esančią erdvę?
Iš tikrųjų viskas prasidėjo nuo virtuvės. Tačiau pradėję ją keisti negalėjome palikti šalia esančios erdvės tokios, kokia buvo. Kai klientams ėmėme pasakoti savo viziją, supratome, kad reikėtų atnaujinti ir valgomąjį, ir svetainę. O jeigu atnaujinsime svetainę, gal vertėtų perprojektuoti ir laiptus. Iš lėto siūliau įvairias idėjas ir žiūrėjau, kaip klientai reaguos. Tai nelengvas projektas, bet buvo gana paprasta priimti sprendimus, nes šeimininkams tiko tai, ką siūliau. Ilgainiui supratau, kad laukia renovacija, kuri niekada nebūna lengva.
Tačiau dabar tikrai smagu, kad ir sala, ir bendrauti skirta erdvė yra vienoje zonoje. Galima ir gaminti, ir žiūrėti, kas vyksta prie stalo, ir kalbėtis su svečiais. Netgi labai patogu prisėsti, nes prie salos pastatėme papildomas keturias kėdes.
Kokie darbai buvo atlikti renovacijos metu? Ko žmonėms tikėtis, jei ateityje jų taip pat laukia šis procesas?
Keitėme visus įmontuojamus ir pastatomus baldus, kūrėme brėžinius, rinkome medžiagas. Žinoma, reikėjo pakeisti santechnikos sistemas, lubas, išgriauti sieną, o tai nelengvi procesai. Kone kas mėnesį priimdavome vis naują sprendimą: iš pradžių galvojome, kad paliksime vieną ar kitą staliuką, komodą, bet galiausiai supratome, kad turimi baldai neatitinka bendros vizijos ir nepuošia namų. Taigi viską keitėme po truputį.
Be to, name vyravo didelės metalo konstrukcijos ir jos buvo pritaisytos ten, kur jų visiškai nereikėjo. Bijojome, kad nupjausime laikančiąsias metalo konstrukcijos ir namas subyrės, bet, pasirodo, jos neatliko jokios funkcijos. Tai buvo tiesiog stiliaus detalės.
Daug dėmesio skyrėme laiptams. Laiptų pakopos buvo medinės, labai panašios spalvos kaip namų grindys. Kadangi dėl metalinių detalių jie labai masyvūs, norėjome elegantiškesnio vaizdo. Taigi parinkome šviesų medį ir stiklinius, matinius, lenktus turėklus. Didžiausias iššūkis buvo surasti gerus meistrus, kurie pagamintų lenktą stiklą. Juos surasti užtruko tikrai nemažai laiko.
Būste dominuoja modernios, šiuolaikiškos medžiagos. Kaip jas derinote? Gal liko kažkas autentiško?
Žinojau, kad šiame name reikia išgauti įspūdingą rezultatą. Norėjau skirtingų faktūrų, tarkim, man labai gražu stiklas, nors iš pradžių svarstėme rinktis daugiau akmens. Visgi pasirinkome šiuolaikiškas medžiagas, tokias kaip metalizuotos plokštės, liejamasis akmuo, yra šiek tiek medienos, stiklo. Taigi prie šių medžiagų teko derinti ir apšvietimo sprendimus: jie šiuolaikiškesni už namo architektūrą, visą jo istoriją. Kadangi virtuvėje daug šaltų tonų medžiagų, iš karto virš valgomojo stalo derinau tekstilinius šviestuvus, suteikiančius šilumos jausmą.
Taip pat liko kai kas autentiško: nors natūralus medžio parketas senas, bet pavyko jį gražiai atnaujinti. Beje, galima pastebėti skirtingas grindų dangas, nes taip atskyrėme virtuvę nuo valgomojo ir svetainės zonų. Virtuvėje nusprendėme lieti mikrocemento grindis, svetainėje ir valgomajame liko medžio parketas, nes čia yra šiek tiek art deco elementų. Kadangi pirmame aukšte dar yra svečių vonios kambarys, ten rinkomės tokias pačias grindis.
Kas, jūsų akimis, svarbiausia buvo renkantis apšvietimą?
Kai sprendėme apšvietimo klausimus, supratome, kad teks atnaujinti kitas erdves, nes reikėjo keisti visas lubas, sukome naujas gipso plokštes. Taigi teko projektuoti ir naujus apšvietimo sprendimus.
Virtuvės salą pasiūlėme palikti kaip akcentą: virš jos suplanavome kabinti nuleidžiamąjį gartraukį, o aplink jį įrengti šviesos diodų apšvietimą. Tokį sprendimą įgyvendinti norėjau ir pati. Aišku, buvo svarbu, kad šviestuvas neakintų, būtų galima reguliuoti šviesos stiprumą.
Taip pat norėjau pakabinti du šviestuvus virš valgomojo stalo, o visur kitur buvo pasirinkti tiesiog priglaistomi berėmiai šviestuvai. Taigi reikėjo perdaryti beveik visą elektros instaliaciją. Ilgiau svarstėm, ar reikia laiptų apšvietimo. Jį įrengėme pakopų apačioje. Nors šis sprendimas visiškai nepraktiškas, bet labai gražus ir šiame projekte labai pasiteisinęs.
Svetainėje kabo pailgas sietynas iš burbuliukų, tokį rinkomės, nes toje erdvėje labai norėjosi apvalių art deco formų. Yra akcentinių – sieninių, stalinių – šviestuvų, kuriančių jaukumą. Sieninius šviestuvus padiktavo virtuvės medžiagos, todėl pasirinktos nerūdijančiojo plieno, dūminio stiklo medžiagos.
Matyti, kad į namus sklinda ir daug natūralios šviesos.
Tikrai taip. Kai išgriovėme virtuvės sieną, iš visų pusių atsirado daug natūralios šviesos. Toje erdvėje nėra nė vienos sienos be lango. O per langus matyti nuostabūs ąžuolai. Atsimenu, kai pirmą kartą atėjome į objektą, užsakovė akcentavo, kad nori stebėti šį gražų vaizdą pro langą.
Beje, iš valgomojo galima įžengti į didelę terasą, kuri prieš tai buvo įstiklinta ir su stogu, o tai irgi tamsino valgomąjį. Taigi nuspręsta stogą ir sienas panaikinti, o tada į namus atsklido ir daugiau dienos šviesos.
Kaip sekėsi rinktis baldus? Kokius kriterijus buvote išsikėlę?
Svarbiausias kriterijus – patogumas. Kai ieškojome valgomojo stalo, prioritetas buvo kuo didesnis, kad tilptų šeši ir daugiau žmonių. Norėjome apvalesnės formos. Išsirinkę stalą prie jo derinome kėdes. Šeimininkai iš tikrųjų labai drąsūs žmonės, nes pirmenybę teikė šviesiems audiniams, nors turi du šunis ir namuose dažnai vyksta švenčių, per kurias būriuojasi daug žmonių. Tačiau spalvų pasirinkimu visiškai neabejojo. Tai labai sveikintinas sprendimas.
Svetainės baldai irgi šviesūs. Įdomu, kad čia stovi dvi sofos. Prieš tai čia buvo kampinė sofa, tačiau ji neatrodė gerai. Šįkart norėjome kažko unikalesnio, tad dvi aptakių formų sofos labai gražiai dera prie lenktos laiptų turėklų formos ir, žinoma, burbulų šviestuvo. Šios sofos masyvios, charakteringos, o kartu su šviestuvu yra kambario akcentas, atsvara langui, kurio forma suteikia griežtumo. Taigi pavyko viską gražiai suderinti.
Be to, čia puikiai dera ir itin patogus fotelis. Jau iš pradžių buvo aišku, kad jo reikia. Nors būtent dėl jo sutuoktinių nuomonės išsiskyrė: žmona norėjo sofos, vyras šezlongo. Tačiau niekas netiko… Taigi šis fotelis išsprendė visus klausimus: jame galima labai patogiai įsitaisyti ir atsipalaiduoti, ištiesti kojas.
Atrodo, kad šiame projekte teko priimti nemažai sprendimų. Kaip namų savininkai į visa tai reagavo?
Kai sukūrėme vizualizacijas, iš karto buvo aišku, kad darome taip, kaip numatyta vizualizacijose. Klientai pritarė mano visiems pasiūlymams. Galbūt todėl šiuo klausimu buvo gana lengva.
Girste, ką patartumėte ir palinkėtumėte tiems, kurie planuoja renovuoti būstą? Kokių klaidų nedaryti, ką reikėtų apsvarstyti?
Pagrindinis patarimas būtų kreiptis į specialistus, nesiimti darbų patiems. Būtinai reikia atsižvelgti į tai, kad renovuojamame būste tikriausiai gyvens žmonės. Tie, kurie planuoja atsinaujinti patys, turėtų įvertinti, ar sugebės užtikrinti darbų eigą, ar žinos, kaip viską įgyvendinti kuo greičiau. Juk niekas nenori gyventi su meistrais metus ar dvejus… Taigi reikėtų parengti labai gerą strateginį planą.
O jei jau nusprendėte renovuoti, iš pradžių būtina susidėlioti išsamų planą: žinoti, ką gali suplanuoti interjero dizaineris, už ką atsakingas darbų vadovas, kuris visus tuos darbus atliktų. Svarbu, kad jie bendradarbiautų viso proceso metu. Dėl dizaino vizijos turėtų patarti dizaineris – kai jis ateina į kliento namus, išklauso žmonių poreikius (kas patinka, ko nemėgsta, kokie jų įpročiai). Visa tai paaiškėja per pokalbį.
Be to, patarčiau nedaryti labai ilgų pertraukų, nes vėliau sunku atsiminti, kokie sprendimai buvo priimti, labai lengva pamiršti informaciją. Interjero dizaineris bet kuriuo atveju žinos, kodėl reikia atlikti tam tikrus darbus, nes nėra nė vieno sprendimo, priimto šiaip sau, visada yra paaiškinimas.
Kalbėjosi Gustė Pocevičienė
Aurelijos Ušackės tekstas
Arvydo Čiukšio nuotraukos