Vladimiro Kagano skultūriško dizaino baldai, tokie kaip sofa „Serpentine“ ir kavos staliukai „Sculpted“, kurie jį išgarsino, vis dar yra geidžiamiausi XX a. vidurio modernizmo ženklai. Elegantiški dizainerio baldai puošė Angelinos Jolie ir Brado Pitto namus, parduotuves „Gucci“ ir „Giorgio Armani“ restoraną Italijoje. Ankstyvieji klientai buvo Marilyn Monroe ir Gary Cooperis, o vėliau žinomiausios įmonės: „Walt Disney“, „General Motors“ ir kt.
Iš kur tas potraukis kurti?
V. Kaganas buvo išties nusipelnęs savo srities specialistas. 1990 m. išrinktas Amerikos interjero dizainerių draugijos Niujorko skyriaus prezidentu ir gavo Bruklino nacionalinio dizaino muziejaus „Cooper-Hewitt“ apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. 2009 m. Vladimiras įtrauktas į interjero dizainerių šlovės muziejų sąrašą. Jis kūrė ne tik stilingus, bet ir itin patogius baldus, nes nuolat akcentavo komfortą. „Daug šiuolaikinių baldų nėra patogūs. Taigi komfortas svarbiausia, o forma turi būti taip pat patogi“, – yra kalbėjęs jis.
Tikėtina, kad Vladimiras potraukį dizainui ir kūrybai paveldėjo iš savo tėvų. Dar būdamas dešimtmetis berniukas kartu su mama persikėlė į Niujorką, kad užmegztų ryšį su savo tėvu, „Bauhaus“ stiliaus baldininku ir skulptoriumi. Baigęs architektūros studijas Kolumbijoje, Kaganas išvyko dirbti į savo tėvo baldų parduotuvę, esančią Manhatano centre, kur tobulino medžio apdirbimo ir gamybos įgūdžius. Ten ir pajuto, kad baldų dizainas yra tai, kas jam išties patinka ir sekasi.
Šeimos verslas, įskaitant V. Kagano motinos vadovaujamą baldų parduotuvę „Upper East Side“, išsiplėtė 1950 m., kai jaunasis dizaineris kartu su grafikos kūrėju Hugo Dreyfussu suformavo prekinį ženklą „Kagan-Dreyfuss“. Sykį Vladimiras pamatė kėdes ir sofas, pagamintas iš spyruoklinių sėdynių su palaidomis pagalvėmis. „Tai buvo ilgametė technika, kuri, kaip manoma, teikė didelį komfortą“, – sakė Chrisas Eitelis, V. Kagano dizaino grupės ir gamybos direktorius. Tačiau dizaineris tradicinę pagalvėlę norėjo įtraukti į pačios sofos struktūrą, apmušti viską kartu, kad apdaila būtų vientisa. „Tai darydamas jis turėjo laisvę kurti revoliucinius, išskirtinius dizainus“, – prisiminė kolega Ch. Eitelis.
Odė sofai
Legendinė sofa „Serpentine“ – bene žinomiausias dizainerio kūrinys, iki dabar keliantis daug emocijų. Šis baldas buvo specialiai sukurtas skoniui, dizaino pojūčiui ir požiūriui į gyvenimą pademonstruoti. „Iki tol dažniausiai visi įsivaizdavo taisyklingų formų sofas, pastatytas palei sieną“, – pasakojo Ch. Eitelis žurnalui „Galerie“. Įnešęs sofą į kambario vidurį, Vladimiras galėjo sukurti jaukią erdvę savo klientams, kad jie turėtų galimybę apžiūrėti ir įvertinti didesnius kūrinius. Kadangi Kaganas mėgo vakarėlius, jis taip pat norėjo, kad jo sofa skatintų socialinę sąveiką – padėtų bendrauti akis į akį. Žmones, sėdinčius ant tiesios sofos, jis lygino su paukščiais, tupinčiais ant vielos. O ant šio pusapskritimio formos baldo tilpo aštuoni ar devyni žmonės – ne keturi, kaip būdavo įprastai.
Kai sofa pagaliau buvo pristatyta visuomenei, ji sukėlė emocijų bangas. „Niekas anksčiau nebuvo matęs nieko panašaus“, – sakė dizainerė Amy Lau, kuri artimai draugavo ir bendradarbiavo su V. Kaganu praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Ši sofa buvo ne tik baldas. Žmonės jautėsi tarsi sėdėtų ant skulptūros. Kaip viena pirmųjų lenktų sofų, pasirodžiusių rinkoje, ji skynė V. Kaganui šlovės vaisius – baldą užsakė tokios garsenybės kaip Marilyn Monroe, Lily Pons ir Gary Cooperis.
Dėl universalumo, nepriekaištingo dizaino unikalios sofos pageidavo daugelis, ji buvo naudojama prabangiuose interjeruose, kuriuos kūrė aukščiausio lygio interjero dizaineriai: Amy Lau, Tony Ingrao, Randy Kemperis, Jean-Louis Deniotas, Martyn Lawrence Bullardas ir Julie Hillman. „Nemėgstu kartoti dalykų, bet tai yra kūrinys, kuris niekada neatsibos“, – pasakojo V. Kaganas.
„Tai buvo ikoniškiausia praėjusio amžiaus 6–7-ųjų dešimtmečių sofa ir vis dar laikoma gero dizaino statuso simboliu. Todėl yra tiek daug jos egzempliorių ir variacijų“, – sakė A. Lau. Jei ieškote originalo, įsitikinkite, kad prie baldo pridedama lentelė, užtikrinanti autentiškumą. Tą savo tinklaraštyje yra ne kartą minėjęs ir pats V. Kaganas.
Šaltiniai
2013 m. interviu iš Financial Times,
Shannon Bond