Jovita Jankauskienė jau 17 metų dirba interjero dizaino srityje. Iš pradžių interjerą laikiusi tik hobiu, dabar drąsiai gali sakyti, kad tai tapo pagrindine jos veikla. Save apibūdina kaip kūrybišką, tačiau racionalią dizainerę ir mano, kad įvairiapusiškumas ir įgytas teisininkės išsilavinimas šiame kelyje tik padeda. Pristatome vieną iš Jovitos projektų bei kalbamės apie interjero dizainerės kelią.
Pradžia – nuosavo būsto interjeras
Dizainerė yra baigusi teisės studijas, tad iš pradžių dirbo visiškai kitoje srityje, o namų dizainas buvo tik hobis. „Viskas prasidėjo nuo mūsų įkurtų namų sau, kuriuos vėliau pardavėme. Žmonės, nusipirkę tą butą, mane kažkam rekomendavo ir taip po truputį ėmiau gauti užsakymų“, – pirmus žingsnius prisiminė Jovita. Tada moteris ėmėsi daug kam įrengti namus nemokamai, bet pamačiusi, kad reikia pagilinti savo žinias, pradėjo lankyti įvairius kursus ir semtis daugiau žinių. „Dauguma dizainerių šią veiklą atranda, nes jaučia, kad tai yra vidinis jų pašaukimas“, – sako Jovita ir pripažįsta, kad nors nėra diplomuota dizainerė, tiek žinios, tiek patirtis atėjo per praktiką. „Vis dėlto manau, kad teisinis išsilavinimas taip pat labai padėjo dabartinėje mano srityje, nes nesu tipinis menininkas. Logiškai mąstau, gebu susitarti su užsakovu, suderinti įvairius niuansus, valdyti procesus, o tai labai svarbu“, – įsitikinusi dizainerė.
Jovita prisimena, kad savo karjerą dizaino srityje pradėjo dar tada, kai ši profesija nebuvo labai populiari. „Tada dar nebuvo nei tiek dizainerių, nei programėlių tokių kaip „Pinterest“ ar „Instagram“. Visos inspiracijos kildavo iš aplinkos – kelionių, knygų, žurnalų, laidų. Kadangi visada daug keliaudavome, mano požiūris pasaulietiškas, tad žinių sėmiausi per asmeninę patirtį“, – nueitą kelią prisiminė Jovita.
Augo kartu su klientais
Nors įvardyti konkrečios patinkančios stilistikos negali, dizainerė sako, kad būta įvairių eksperimentų. „Pirmuosius savo namus įsirengėme su japoniškais prieskoniais, kurie dabar vėl yra madingi. Vėliau ėmė patikti Provanso detalės, buvo gražu dekupažai ir kiti dalykai. Tuo laikotarpiu teko įrengti ne vieną vaikų kambarį (šypsosi). Vėliau, kurdama kitus namus, perėjau prie modernaus stiliaus. Tada supratau, kad negaliu laikytis vienos stilistikos. Tuo metu dirbau su vienu architektu, ir įvyko lūžis – tame interjere atsirado plytų siena, modernių šviestuvų ir kitų detalių“, – pasakojo Jovita. Pasak dizainerės, net dabar sunku įvardyti savo stilių, nes dažnai tenka taikytis prie kliento, priimti kompromisus ir ieškoti įvairių sprendimų.
Mieli visi projektai
Kaip tikina Jovita, ji mėgsta ir individualius projektus, ir viešąsias erdves, nors individualių būstų kuria daugiau, tačiau yra įrengusi ne vienas komercines patalpas: ir odontologijos kliniką „Šypsenos akademija“ Kaune, ir parduotuvę „Odore d’Amore“. „Beje, vis dar svajoju sukurti viešbučio interjerą. Seniai apie tai galvojau. Mąstau, kaip kiekvieną kambarį įrengčiau vis kitaip, pagal skirtingas epochas. Kol kas tai tik svajonė, kurią kada nors įgyvendinsiu“, – apie ateities vizijas pasakojo dizainerė.
Kai kuriu namus, labai įsijaučiu, tarsi rengčiau sau, nesvarbu, ar tai individualus projektas, ar vieša erdvė. Niekada nenoriu daryti taip pat, stengiuosi eksperimentuoti. „Po baigto projekto geriausias jausmas, kai galiu pasakyti, jog norėčiau pati ten gyventi“, – juokėsi Jovita. Tačiau tokį rezultatą galima išgauti tik tada, kai turi pakankamai laiko. Dizainerė labai nemėgsta, kai žmonės pageidauja greitai atlikti darbus. „Taip keliamas stresas ir sau, ir dizaineriui, nes jis negali atsiskleisti. Neįmanoma kurti per prievartą. Juk skubant pridaroma klaidų, o tada reikia jas taisyti“, – aiškino J. Jankauskienė.
Ne tik dizainerė, bet ir psichologė
Vienas didžiausių dizainerių iššūkių – išsiaiškinti klientų poreikius ir kiek įmanoma geriau juos atliepti. Tai reikalauja ne tik išmanyti savo sritį, bet ir gebėti bendrauti su įvairiais žmonėmis. „Aš ateinu su konkrečiais klausimais, kurie palengvintų darbą. Jau susitikimo metu galiu pastebėti, ar žmonės sutaria tarpusavyje, ar žino, ko nori, ar dar tik svarsto. Aišku, atsiunčia nuotraukų, kas patinka, bet galutinę viziją vis tiek tenka gryninti kartu ar netgi viską pergalvoti iš naujo“, – sakė Jovita.
„Darbe su dizaineriu yra nemažai psichologijos. Juk svarbus ne tik rezultatas, bet ir procesas, kuris dažnai užtrunka ilgiau nei metus. Reikia susitikti su žmogumi, kad suprastumėte, ar pavyks bendrauti. Būtent dėl šių priežasčių stengiuosi nerekomenduoti kitų kūrėjų. Kad ir koks gražus būtų interjeras, niekada nežinai, kiek atitiktų jo kūrėjo ir klientų charakteriai, o tai ne mažiau svarbu norint sukurti jaukius namus. Pavyzdžiui, mėgstu Nerijos Sabaliauskienės, Indrės Dorofėjūtės („In arch“) interjerus, kurie yra visiškai skirtingi. Iš užsieniečių imponuoja Kelly Elaine Hoppen, Kelly Wrestler.
Sukurti interjerą užtrunka ilgai, taigi įvyksta įvairių situacijų. Būna ir konfliktų ar nenumatytų situacijų. Pavyzdžiui, Jovita prisimena, kad į vieną butą Žvėryne buvo užsakyta 3 m sofa, kuri tiesiog netilpo į laiptinę. Taigi tą sofą reikėjo kelti į 3 aukštą su kranu. „Stabdėme eismą, teko išimti langus. Sofą įkėlėme, bet išnešti tikrai būtų sudėtinga“, – juokėsi Jovita. Tai irgi interjero kūrimo dalis.
Naujausias projektas – 300 kv. m namas
Naujausias, pabaigtas Jovitos interjeras, kurį pristatome šiame numeryje, – žemiškų, spalvų, natūralių spalvų tonų 300 kv. m namas Vilniuje. Pirmame aukšte yra tambūras, svetainė su virtuve ir miegamasis su drabužine ir vonia. Antrame aukšte – atvira darbo zona, vonia, drabužinė ir 2 svečių kambariai, skirti vaikams bei anūkams.
„Savininkai anksčiau gyveno gan ryškiuose namuose, tad dabar norėjo šviesesnės, neutralios atmosferos“, – šypsojo dizainerė. Kaip prisimena Jovita, kūrybinis procesas užtruko ilgai, nes keitėsi tiek architektai, tiek dizaineriai: „Aš prie šio projekto dirbau dvejus metus, o prieš mane darbai vyko dar kurį laiką.“
Namų šeimininkai mėgsta grožį, stilingą aplinką, tačiau taip pat yra gana praktiški ir apgalvojantys sprendimus. Taigi su savininkais derinta kiekviena detalė: vykdavo gana daug diskusijų, aptarimų, susitikimų, kuriuose dalyvaudavo darbų, priežiūros vadovai, meistrai, technikai ir kt. „Klientai norėjo dalyvauti priimant visus sprendimus, įsitikinti, kad patiks, tad ne vieną daiktą vežėsi į namus ir žiūrėjo, ar dera“, – atsakingą klientų požiūrį prisiminė Jovita.
Viziją išgrynino pakabinę šviestuvus
Daugiausia diskusijų kėlė apšvietimo sprendimai. Vienam iš sutuoktinių labiau patiko klasikiniai, blizgantys, kitam – modernesni, įdomesni šviestuvai. Vis dėlto nuspręsta, kad šiame interjere turėtų vyrauti klasikinis, lengvas stilius, tik nebuvo paprasta viską suderinti. „Beje, erdvė labai specifinė – aukštos, daugiau nei 6 m, lubos su atriumu. Taigi pritaikytas ir šviesos diodų apšvietimas, bet negalėjome dėti labai daug bėgelių, nes interjero stilius klasikinis“, – aiškino Jovita.
Tačiau tik išrinkę šviestuvus šeimininkai pradėjo matyti bendrą vaizdą, rinktis visas detales: „Kadangi namas išmanusis, teko spręsti įvairius funkcinius aspektus. Pavyzdžiui, svarstėme, kokiu būdu turėtų būti pakabintos ir reguliuojamos užuolaidos ir pan. Kadangi procesai vyko gana ilgai, erdvėse daryti net keli pakeitimai. Taigi buvo laiko iki galo viską apsvarstyti, nors pradžioje klientai norėjo greito rezultato“, – pridūrė Jovita.
Kitas iššūkis šiame interjere buvo apsispręsti dėl sienų dekoro. Sunkiausia buvo dėl atriumo, nes daugiausia pakeitimų vyko dėl jo puošybinių detalių. Iš pradžių buvo numatyta dėti didžiulius sendintus veidrodžius, akmenines sieneles, tačiau ieškodami alternatyvų priėmėme nuosaikesnį sprendimą.
Kokybiškos medžiagos
Kaip pasakojo dizainerė, visame name pasirinktos itin kokybiškos, natūralaus kolorito medžiagos. Naudota daug medžio grindims, baldams, durims, taip pat akmens (stalviršiai, grindys tambure). Dauguma minkštųjų baldų pasirinkta iš „Eichholtz“, šviestuvai – iš „Lighthouse design studio“. Didžioji dalis korpusinių baldų ir virtuvė gaminta „Lino balduose“. Pasirinkti dviejų spalvų (baltos ir rudos) virtuvės fasadai, kurie puikiai dera prie kitų namie esančių tonų. Virtuvė nuo svetainės atskirta stumdomosiomis durimis, tad norint galima ją paslėpti nuo svetainės.
„Miegamasis yra viena tamsiausių zonų namuose. Čia norėta ramybės jausmo. Šalia miegamojo yra tėvų vonia, su kreminės spalvos onikso plytelėmis ir dekoratyvia stiklo keramikos siena prie praustuvų. Tėvų vonioje įrengta sauna ir garinė pirtelė. Mažasis vonios kambarys skirtas svečiams, jis išklotas vandens ir aukso spalvos akmens masės plytelėmis bei bronzos veidrodžio siena“, – pasakojo Jovita.
Antro aukšto vonioje dominuoja šviesesnis koloritas – smėlio spalvos gyslų marmuro plytelės, kurias pagyvina akcentinės plytų / terakotos spalvos aksomo užuolaidos. Abu vonios kambariai turi tiek pastatomas vonias, tiek dušo zonas. „Šeimininkams buvo svarbu, kad namai būtų patogūs, funkcionaliai suplanuoti ir estetiški, būtent taip ir išėjo“, – galutiniu rezultatu džiaugėsi interjero autorė.