Interjero dizaino salono ,,Eichholtz by Elegant home“ įkūrėjai ir žurnalo ,,Elegant home“ redaktorei Gustei Pocevičienei kaip niekam kitam svarbi estetika ir grožis, kurį ji skleidžia aplink save. Kūrybinga moteris atvėrė išskirtinių, beveik šimtmetį skaičiuojančių namų duris ir papasakojo, kaip kuria savo erdvę, kokiais principais vadovaujasi. O svarbiausia – atskleidė, kaip pavyksta suderinti istorinį palikimą su šiuolaikinėmis detalėmis.
Esate salono ,,Eichholtz by Elegant home“ įkūrėja. Kas jus atvedė iki šios veiklos? Ar interjero dizainas traukė seniai?
Kartu su vyru versle esame jau seniai. Pardavę sėkmingą restoranų tinklą, dairėmės naujos krypties ir pradėjome nuo to, kas traukė jau ilgą laiką. Abu buvome susidūrę su interjero dizaino sritimi tiek savo veiklose, tiek užsiimdami hobiais. Apskritai mėgstame grožį, estetiką. Taip žingsnis po žingsnio atsidūrėme ten, kur esame.
Guste, vedate instagramo paskyrą, kurioje dabar jau daugiau nei 11 tūkst. sekėjų. Iš kur kyla noras dalytis?
Manau, tai viena iš mano savybių, kuri bėgant laikui tiesiog nesikeičia (šypsosi). Man tai tiesiog natūralu. Visada dalijuosi tuo, ką sužinau, tiek su savo artimaisiais, tiek su draugais, o dabar ir sekėjais. Perskaičiusi knygą ar šiaip įdomią mintį noriu apie ją pakalbėti. Interjeru domiuosi kasdien. Skaitau straipsnius, knygas, prenumeruoju žurnalus, seku garsiausius pasaulio dizainerius, lankau parodas, galerijas, muziejus, nuolat tobulinuosi kursuose. Dalijuosi ne tik tuo, ką sužinau, bet ir tuo, kas įkvepia, ką pati esu išbandžiusi.
Gyvenate beveik šimtmetį skaičiuojančiame name, kuris turi ilgą istoriją. Gal galite ją papasakoti?
Taip, gyvenu savo prosenelių – Vinco ir Sofijos Vilkaičių – name, kuriame jie planavo įsikurti su šeima. Deja, to padaryti nespėjo, nes buvo ištremti į Sibirą. Taip pat jame pagyventi nespėjo ir jų dukra, mano senelė.
Taigi man tai labai asmeniška. Namas apaugęs pasakojimais, sentimentais, turintis dvasią, istoriją ir yra didelė dovana mums. Tiesa, tai taip pat įsipareigojimas, atsakomybė, kurią ne visada supratau.
Jūsų būsto interjeras atnaujintas ne kartą. Kokie buvo pirmieji bandymai kurti savitą stilių?
Kai įsikėlėme čia prieš maždaug dvylika metų, gyventi šiame name ir jį išlaikyti buvo ne tik džiaugsmas, bet ir didžiulis iššūkis. Prasidėjo krizė, sūnui tebuvo vieneri, o dar ėmėmės naujo verslo. Taigi namą renovavome tvarkydami kambarį po kambario taip, kaip mokėjome. Viską darėme be instagramo, pinteresto, interjero dizainerių, be to, rinkoje buvo menkas baldų ir apdailos medžiagų pasirinkimas, o biudžetas labai ribotas. Pirmieji mano bandymai buvo visiškai nesėkmingi estetine prasme (juokiasi), tačiau įkvepiantys ieškojimai atvedė mane ten, kur esu dabar. Buvo visko: netelpančių, nederančių baldų, ultramodernių šviestuvų ir net Provanso stiliaus dekoro „šedevrų“ (juokiasi). Nieko nesigailiu, nes kuo blogiau išeidavo, tuo labiau mane traukė išsiaiškinti, kodėl.
Kokių autentiškų detalių yra likę, o kas naujinta? Kiek jums svarbu išsaugoti istorinio būsto unikalumą?
Šiuo metu išlikęs autentiškas parketas svetainėje, langai, durys, židinių vietos. Norint išsaugoti tokias detales reikia įdėti nemažai darbo. Be to, kainuoja daugiau, nei pakeisti naujomis, taigi reikia pasiryžimo. Aišku, svarbu išlaikyti autentiškumą, bet įvertinu, ką galima padaryti, o ko ne. Nenoriu gyventi muziejuje, neįmanoma atkurti to, ko jau nebėra. Man patinka dialogas tarp to, kas sena, išlikę, ir to, kas nauja.
Kas jums apskritai yra namai? Kokie jausmai apima, mąstant apie juos?
Karo Ukrainoje akivaizdoje vis daugiau susimąstau, kad namai ne vieta išorėje, o žmogaus viduje. Už architektūrą, lokaciją, gražius daiktus namuose man daug svarbiau istorija, buvę ir, žinoma, esami gyventojai, prisiminimai ir emocijos. Manau, namai yra labiau simbolinė vieta. Estetika, grožis, komfortas – tai malonus priedas.
Ar galite įvertinti, kaip per šimtmetį pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, poreikiai? Kokie istorinio būsto ypatumai?
Dabar žmonių poreikiai kitokie nei prieš šimtmetį. Pavyzdžiui, mūsų namuose labai akivaizdus šioms dienoms neįprastas vidaus erdvių planas. Man ilgai teko prie to pratintis. Nėra jokio išėjimo iš valgomojo į terasą, be to, kai kurios erdvės nedidelės, pavyzdžiui, virtuvė, vonios kambarys, aptarnaujančiojo personalo kambarėliai. Norėčiau visiškai kitokių zonų, bet idėjos kažką griauti atsisakiau. Palieku namą ramybėje, toks, koks yra, nes jis ir taip daug matė. Prisitaikėme (šypsosi).
Pasaulinės interjero tendencijos greitai keičiasi. Kaip atrasti savo stilių, nesiblaškyti tarp formų, spalvų, audinių, madingų baldų ir aksesuarų? Ar jūs atradote savo namų dizaino kryptį?
Iš pradžių šiek tiek blaškytis yra normalu. Bet bandydama suvokti, kas man patinka interjeruose ir ką norėčiau pritaikyti savo namuose, nemažai sužinojau apie save ir savo vyrą (šypsosi). Anksčiau daug ginčydavomės, dabar jau supanašėjome, tad sprendimus priimame vienbalsiai ir greitai. Kaip ir bet kurioje srityje, atrasti savo stilių įmanoma tik tada, kai ieškoma. Bet šiais laikais yra labai daug šaltinių, patarėjų, pagalbininkų, kurie padės atsakymus rasti greičiau.
Kiek jums svarbūs sentimentai? Ar daug jų turite asmeninėje aplinkoje?
Aš labai sentimentali. Kiekvienas daiktas man svarbus dėl prisiminimų ar prasmių, kurias pati jam suteikiu. Sunkiai atsisveikinu su daiktais, todėl ilgai galvoju prieš įsigydama.
Kas jums yra estetika ir grožis apskritai?
Man tai yra jėgų šaltinis, įkvėpimas, tauresnių jausmų sužadinimas, požiūris, pasirinkimas.
Kas kuria jūsų estetikos suvokimą, požiūrį į grožį? Ar turite autoritetų?
Autoritetų turiu labai daug (šypsosi). Esu baigusi menotyrą. Man įtaką daro visa įvairių formų meno istorija ir istorija apskritai, aplinka, gamta, skirtingų kultūrų paveldas ir t. t. Bet visada žaviuosi kokiu nors kūrėju ar stiliumi. Kai domiuosi, tiesiog pasineriu į temą. Taip buvo su Kelly Wearstler, Josephu Dirandu, Mario Bellini, Ettore’u Sottsassu, Martinu Brudnizkiu ir daug kitų. Ruošdama šį numerį susižavėjau Ukrainos kūrėjais, jų savitumu. Jie neabejotinai turės įtakos mano estetiniam suvokimui. Kiekviena patirtis palieka savo pėdsaką.
Kiek jums svarbu, kad prie namų kūrimo prisidėtų visa šeima? Ar interjere galima matyti šeimos narių indėlį?
Svarbu tiek, kiek svarbu jiems. Nemanau kad visi būtinai turi prisidėti ar įsitraukti, bet mūsų šeimoje visi gana susidomėję. Vaikai taip pat turi savo pastebėjimų, kas patinka, o kas ne, taigi yra proga pasikalbėti apie estetiką, padiskutuoti dėl komforto ir dar labiau suartėti (šypsosi). Vyras mėgsta savo rankomis ką nors meistrauti: dažyti, montuoti. Taip namai emociškai tampa dar labiau savi.
Kiekvienas, kuris kuria namus, sako, kad klaidų išvengti sunku. Neslepiate, kad jų esate padariusi ir jūs. Kaip jas vertinate: ar mokotės iš nesėkmių? Kokių patarimų galite duoti?
Kaip ir sakiau, praeityje pridariau nemažai klaidų. Dabar jų pasitaiko kur kas rečiau, bet nesu iš tų, kurie bijotų suklysti, dažnai rizikuoju, eksperimentuoju. Juk aš verslininkė (juokiasi). Dabar visada pradedu nuo bendro vaizdo. Kai jį matau aiškiai, labai toli nebenuklystu. Patarčiau pradėti nuo aiškaus apsisprendimo ir pasiryžimo siekti pasirinkto vaizdo, tada susidaryti planą ir jį vykdyti, o improvizacijas pasilikti išskirtiniams atvejams. Taip sutaupysite savo laiko, finansų ir jėgų. Žinoma, gali praversti ir profesionalo pagalba. Taip pat siūlyčiau nusiteikti, kad bus visko. Tačiau nepamirškite, dėl ko tai darote. Pasinaudokite proga pažinti save, savo artimuosius, patobulinti derybinius įgūdžius, asmenius santykius, lavinti skonį. Kiek prasmės įdėsite į šį procesą, tiek jos ir rasite.
Kas jūsų namuose jums labiausiai patinka? Kokie sprendimai, daiktai džiugina?
Labai džiaugiuosi, kad mano ir vyro vizija atitiko 100 proc. ir tuo, kad šiuo metu namuose yra tik mums brangiausi daiktai. Kad ir kur pažiūrėčiau – visur malonios istorijos. Įsigijau daugiau mūsų atstovaujamos kompanijos ,,Eichholtz“ baldų. Ne tik dėl to, kad norėjau išbandyti juos kasdieniame gyvenime, ne tik salone, bet ir dėl to, kad naujoji kolekcija idealiai atitiko mano viziją. Remontas prasidėjo nuo sofos ,,Bjorn“ – vos pamačiau, žinojau, kad ji bus svetainės centras. Šviestuvas ,,Bernardi“ ,,Eichholtz“ kolekcijoje vienas seniausių, bet jį nusižiūrėjau dar tada, kai su interjero verslu neturėjau nieko bendro. Išaušo ir jo valanda. Tokių istorijų galiu papasakoti apie bet kurį namuose esantį daiktą.
Tačiau svetainės komodos istorija – tikrai išskirtinė. Ji gimė, kai pradėjau domėtis ir pamėgau keramiką. Namuose būtinai norėjau kokio nors unikalaus, rankų darbo objekto. Džiaugiuosi, kad galėjau bendradarbiauti su keramiku Romu Galiausku. Kai žiūriu į komodą, matau ne tik nuostabų meno kūrinį, bet ir prisimenu puikų jį sukūrusį žmogų. Įgyvendinti tokį projektą padėjo ir ,,Medienos eros“ kolektyvas. Tam reikėjo daug profesionalumo, laiko ir kantrybės. Ypač daug džiaugsmo teikia didžiulis fikusas „Ali“, kurį įsigijau skelbimų portale iš žmonių, kuriems jis namuose nebetilpo. Apgenėjau pati, man tai buvo nauja patirtis. Augalas nuostabus. Iš mažų džiaugsmų galiu paminėti elektrines žaliuzes. Pamačiau viename filme ir nusprendžiau – jos bus mano namuose. Pagamino ,,Ardena“, esu labai patenkinta, norėčiau tokių kiekviename kambaryje (juokiasi). Naktinės užuolaidos svetainėje dabar atlieka tik dekoratyvinę funkciją, bet be jų namų neįsivaizduoju.
Taip pat po truputį pildosi meno kolekcija. Mūsų šeimos spalvyną puikiai atspindi Claire’os Desjardinsos tapyba. Ramybe spinduliuoja G. Baltrukonytės kūriniai. Naujausi kolekcijoje artimi širdžiai P. Gailiaus darbai ir įspūdinga R. Kriuko stiklo skulptūra. Visi šie kūriniai ir tie, kurie atkeliaus į mūsų namus, yra meilė iš pirmo žvilgsnio. Taip pat man labai svarbu žinoti apie jų kūrėjus, jei įmanoma, susitikti gyvai. Mėgaujuosi kūrybiniu procesu.
Lengvai keičiate gyvenamąją vietą ar prisirišate prie erdvės?
Man artimas posakis: „Žydėk ten, kur esi pasodintas.“ Domiuosi šalia esančia bendruomene, man patinka turėti laiko žmonėms pažinti, susikurti kasdienės veiklos ritualus, tyrinėti istoriją, gyventi įsišaknijusiai. Bet, kaip ir sakiau, kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad namai ne pastatas ar vieta, kad ir kokia brangi ji būtų.
Aurelijos Ušackės tekstas
Žymantės Štankelytės nuotraukos @zymante
Ernestos Jorūdės stilius @ernestajorude
Drabužiai „Indži“, „Double Ox“
Makiažo meistrė Gabija Felenderė @gabijafelendere