Tapybos, grafikos, skulptūros ir fotografijos kūrinių kolekcininkas Darius Lebedzinskas įsitikinęs, kad menas žmogui labai svarbus dvasine, emocine ir financine prasme. Šiuo metu vyras turi sukaupęs apie 500 kūrinių, kurie, kaip pats sako, atspindi jo kolekcijos branduolį. Jis žavisi paveikslais ne tik dėl to, kad tai yra aistra jau daugiau nei 18 metų, bet mano, jog menas – puiki investicija. Visgi kolekcionierius pataria pirkti tik tokius darbus, kurie tikrai patinka.
Dariau, gal galėtumėte trumpai apie save papasakoti? Kuo gyvenime užsiimate be kolekcionavimo?
Šiuo metu jau neinu vadovaujamų pareigų didelėse įmonėse kaip anksčiau. Investuoju į pažangius, inovatyvius verslus ir dėmesį skiriu toms investicijoms valdyti. Kai kuriose įmonėse dalyvauju kaip aktyvus akcininkas, kuris su vadovais sprendžia strateginius klausimus. Sakyčiau, esu investuotojas, antrepreneris ir kolekcininkas. O kai norisi savo rankomis atlikti kasdienių darbų, padedu Tailande įkurtam turizmo srities startuoliui, kurio idėją pasiskolinau iš „Makaliaus“ projekto Lietuvoje. O be meno, dar kolekcionuoju senovines knygas vaikams lietuvių kalba bei LDK laikų ginklus ir kitus karybos artefaktus.
Kas paskatino jus pradėti kolekcionuoti meno kūrinius? Kokia yra pagrindinė jūsų veiklos motyvacija? Ar prisimenate savo pirmąjį pirkinį, įsigijimo aplinkybes?
Nors kitos kolekcionavimo kryptys atsirado gana spontaniškai, meną rinkti ėmiau, kai pradėjau save ugdyti šioje srityje, tačiau stačia galva pirkti nepuoliau. Įsigydavau vieną kitą darbelį, bet pradžioje bandžiau suprasti, kaip atskirti gerą meną, klausiau savęs, kodėl vieni menininkai pripažinti, o kiti lieka neįdomūs. Lankiau įvairius muziejus ir bendravau su galerijų atstovais. Nors pirmą drobę nusipirkau prieš 18 metų, aktyviau meno rinkoje pradėjau dalyvauti tik prieš penkerius metus.
Pirmuosius meno pirkinius derinau prie interjero, apie investicinę vertę tada dar negalvojau. O dabar darbus taikau prie kolekcijos branduolio estetikos ir krypties.
Sakote, kad kolekcinis menas – puiki investicija. Gal galite šią mintį išplėtoti, kodėl?
Profesionaliai atrinkti kūriniai yra tiek finansinis, tiek dvasinis turtas. Be to, turėdamas gerą kolekciją, visuomenėje įgyji tam tikrą statusą, gali būti naudingas verslo kontaktams ir t. t.
Jaunų menininkų darbai neretai vertę įgauna per laiką, kartais gana greitai, tad tai gali būti investavimo strategija, bet aš subalansuoju savo kolekciją įsigydamas ir jau pripažintų autorių kūrinių. Menas nėra likvidžiausias turtas, todėl visiems patariu pirkti tik tai, kas tikrai džiugins jus pačius.
Ar lietuviai perka meną kaip investiciją?
Siekiant pagražinti interjerą, Lietuvoje įprastai meno kūriniui išleidžiama iki 2 tūkst. eurų, bet tikimasi, kad tai bus ir investicija. Visgi kolekcinę vertę turintys kūriniai paprastai kainuoja kur kas daugiau. Bet jeigu įsigyjamas jauno menininko darbas, yra tikimybė, kad ateityje jo darbai bus vertingesni. Deja, aktyviai perkančių jaunų menininkų kūrybą kolekcionierių yra vos keletas. Visgi pinigų Lietuvoje yra daugiau, nei išleidžiama menui. Tačiau tie, kurie gali skirti didesnes sumas, yra labai atsargūs. Žmogus, mokėdamas daugiau, kelia sau klausimų: kiek tai pramoga, o kiek – investicija. Kad būtų smagu, privalai mokėti suprasti ir mėgti meną. O kad jis būtų investicija, turi žinoti autorius, išmanyti, kas vyksta šioje rinkoje. Paprastai verslininkai sako, kad nieko nesupranta, todėl pasirenka tradicines investavimo kryptis, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą. Bet Lietuvoje visada buvo kolekcionierių, o dabar atsiranda naujų. Gerą impulsą duoda muziejaus MO, fondo „Lewben“, šiuolaikinio meno „Art Vilnius“ veikla.
Kiek meno kūrinių turite? Kur eksponuojate savo kolekciją?
Mano kolekcijoje vyrauja tapyba, grafika, skulptūra ir fotografija. Šiuo metu kolekcijoje yra apie 500 meno kūrinių. Žinoma, jais papuošiu namus ir ofisus, bet didžioji dalis saugoma specialioje saugykloje. Keletą kūrinių esu paskolinęs arba išnuomavęs kitoms įstaigoms, pažįstamiems. Kai kada įsigytus darbus paskolinu parodoms. Geras jausmas, kai turimas menas džiugina daugiau žmonių.
Kaip dažnai įsigyjate kūrinių? Ar nuolat stebite rinką? Kur juos perkate: tiesiai iš dailininkų, meno galerijų?
Kūrinį įsigyju, kai tik pamatau, kad rinkoje atsirado dėmesio vertas objektas mano kolekcijai. Patys geriausi darbai galerijose ilgai nebūna. Visgi net turėdamas nemažai pinigų, negali nusipirkti daug geriausių kūrinių per trumpą laiką, nes rinka Lietuvoje nėra aktyvi. Geriausius senesnius darbus Lietuvoje turi kolekcininkai, bet kai kada patenka ir į galerijas ar aukcionus. O gyvi menininkai ar jų šeima parduoda patys arba per galerijas – renkuosi tą vietą, kur yra darbas. Pirkti tiesiai iš menininko ar šeimos ne visada pigiau, nes jie vertina darbą tiek, kiek norėtų, kad jis kainuotų. O aukcione yra rinkos kaina.
Kaip atsirenkate kūrinius, kokie jums atrodo vertingi? Kokiais kriterijais vadovaujatės? Ar turite, kas patariate, ar viskuo domitės pats?
Pasaulyje yra labai daug meno, tad visko nupirkti neįmanoma, todėl kiekvienas kolekcininkas turi savo tematiką ir darbus, kurie suformuoja tarytom tos kolekcijos stuburą. Taigi rinkdamasis kūrinį atsižvelgi į tai, ar jis tinka visumoje (vertini laikotarpį, autorių, meninį rezultatą, galbūt kūrinio istoriją – kokiomis aplinkybėmis jis sukurtas, kur eksponuotas ir publikuotas ir t. t.). Kuo daugiau darbas žinomas, tuo brangesnis. Kolekcininkai juokauja, kad nepasitiki menotyrininkų komentarais, kas yra geras meno kūrinys investicine prasme. Bet tai yra normalu, nes menotyrininkai patys paprastai nėra sandorių dalyviai. Galima kliautis investavimo į meną konsultantais, nors Lietuvoje šio darbo tradicijų nėra, visi tik pradedantieji. Jeigu kyla abejonių, pasitariu su keliais draugais kolekcininkais ir galerijų atstovais.
Ar žmogus, norintis kolekcionuoti meno kūrinius, turi turėti meninį išsilavinimą?
Kolekcininkas, turintis meninį išsilavinimą, yra labiau išimtis. Būtent todėl yra sukurta įvairių edukacinių seminarų, skirtų kolekcininkams. Aš taip pat kiekvienais metais lankau mokymus apie meno istoriją ir investavimą į meną.
Dažniausiai renkatės lietuvių meną. Kodėl? Kokie autoriai jums atrodo vertingiausi? Kiek tai svarbu jūsų tapatybei?
Kad menas įtrauktų, reikia mokėti jį pažinti. Kadangi esu lietuvis, man buvo lengviausia pradėti pažinti artimą meną. Tačiau mano kolekcijoje vyrauja mūsų diasporos menininkai – išeiviai lietuviai ir litvakai, didesnę kūrybinio kelio dalį nuėję ne Lietuvoje. Aš irgi esu kosmopolitiškas, globalizmo žmogus, kuris dažnai gyvena svetur ir keliauja po užsienį. Be to, jau įsigijau ir užsienio menininkų kūrinių. Itin vertinu Jono Rimšos kūrybinį palikimą. Dailininkas daugiausia darbų sukūrė Pietų Amerikoje. Taip pat manau, kad dėmesio verti Prano Gailiaus, kuris dirbo Prancūzijoje, kūriniai.
Koks jums pats svarbiausias, brangiausias eksponatas, kurį turite? Ar jį parduotumėte?
Kiekvieno kolekcionieriaus namuose yra neparduodamų kūrinių, nes susigyveni kaip su vaikais. Jų neatsibosta tyrinėti netgi kiekvieną dieną, kaskart pamatai kažką naujo. Taigi kaina tokiu atveju nesvarbi… Dalį kūrinių parduodu arba keičiu, bet yra kokie 4 darbai, su kuriais norėčiau nugyventi visą gyvenimą.
Kiek šioje srityje yra emocijų, o kiek tikslaus apskaičiavimo?
Meno pardavėjas turi skaičiuoti kasdien, o kolekcininkui svarbiausia rasti nuostabų kūrinį ir palikti jį ilgalaikei investicijai. Jeigu akivaizdu, kad kūrinys tikrai vertingas, vadinasi, turi paskubėti apsispręsti, nes yra konkurentų. Kai kada prašoma neadekvačiai didelės sumos, tada sprendi, pasiduoti emocijoms ar ne…
Kartais matau, kad permoku už labai gerą kūrinį. Bet, iš tiesų, kai darbas tikrai puikus, visada bus norinčiųjų permokėti. Kadangi kolekcionieriai maždaug žino, kas kokius kūrinius turi, siūlo pirkti paveikslus iš kolekcijos. Esu gavęs ne vieną pasiūlymą parduoti geriausius darbus kur kas brangiau nei mokėjau.
Kaip lietuvišką meną matote pasauliniame kontekste? Ar mes turime ką pasiūlyti užsienio auditorijai? Ar užsienio kolekcininkai domisi lietuvių kūryba?
Jei lygintume su bet kokių kitų šalių darbais, Lietuvos menas yra labai pigus. Tai rodo, kad mažai vertinamas tiek mūsų krašte, tiek užsienyje.
Dėl istorinių priežasčių Lietuvoje nėra tradicijų vertinti meną kaip pridera, o užsienyje trūksta įtakingų galerijų, dirbančių su mūsų menininkais. Šiuolaikiniame pasaulyje be geros galerijos menininkas negali daug pasiekti, nes paskęsta milijoninėje menininkų jūros… Vargu ar pasaulis atras mūsų kūrėjus iš praeities, bet yra dabarties menininkų, kurie teikia vilčių. Visgi savame kieme sunku, dabar daugiau pasiekia tie, kurie palieka Lietuvą ir įsitvirtina didesnėje rinkoje.
Kokius kūrinius renkatės savo namams (tematika, dailininkai, stilistika)? Kodėl?
Mano sukauptų kūrinių kolekcijoje vyrauja žmogaus kūnas ir abstrakcijos. Mažiau patinka peizažai, natiurmortai. Be abejo, namuose jau trūksta sienų meno darbams, tad paveikslus tenka rotuoti.
Kokie užsienio menininkai jus žavi? Kokių jų kūrinių norėtumėte įsigyti?
Jeigu kalbėtume apie klasikus, svajočiau kada nors įsigyti Oscaro-Claude’o Monet, Francio Bacono, Jeano-Michelio Basquiato, Alberto Giscometti darbų. Nesiryžtu išskirti šiuolaikinių autorių, nes favoritai nuolatos keičiasi.
Ar turite savo svajonių paveikslą, kurį norėtumėte įsigyti?
Labiausiai norėčiau ant savo sienos matyti Vincento Van Gogo „Žvaigždėta naktis“, bet teks susirasti gerą kopiją.
A. Ušackės tekstas
M. Žičiaus nuotraukos
