Eglė Mieliauskienė – dailininkė, interjero dizainerė, prekės ženklo „Egli design“ įkūrėja – sako, kad visada ieškojo idėjų, kaip sukurti išskirtinius daiktus. Menininkė ne tik gamina vienetinius, skulptūrinius baldus, atspindinčius modernaus meno kultūrą, bet ir daugiau kaip 15 metų kuria interjerus. Moteris žavi savo unikaliu požiūriu į dizainą ir tiki, kad menas keičia žmonių gyvenimus.
Egle, kada ir kaip pradėjote kurti baldus, panašius į meno kūrinius? Kodėl norėjote kažko išskirtinio?
Kažko kitokio man norėjosi visada. Mano kurti baldai visada turėjo labai ryškų braižą. Jei gamini baldą pagal užsakymą, kam jį daryti tokį, kokį galima nupirkti tiražuojamą? Ilgai eksperimentavusi baldų gamyboje, įgijau pasitikėjimo savimi ir komanda, todėl noras sukurti baldą kaip skulptūrą tapo dar didesnis… Aš menininkė, tad idėja pristatyti savo darbus buvo labai artima. Kiekvienam kūrėjui svarbu, kad jo kūryba būtų matoma.
Kaip galėtumėte apibūdinti savo meno kūrinius, jų stilistiką? Baldai nematyti, išskirtiniai, galima įžvelgti daug simbolikos.
Matau ir suvokiu aplinką labai savitai, gal todėl ir mano kūryba, gaminami baldai daug kam keisti ar nesuprantami. Bet visi matome ir jaučiame skirtingai. O kūryba yra bendravimo būdas su žiūrovu. Ankstesnes kolekcijas galėčiau apibūdinti kaip surrealistines, jose dominavo gana daug perkeltinės prasmės ženklų, simbolių. Kai pradėjau kurti, surrealizmas buvo gana populiarus. Dabar kūryboje vyrauja modernūs ženklai.
Kiek įtakos pirmiesiems kūriniams turėjo mitologija, istorija? Atrodo, kad jūsų baldai tarsi kalba ištisais pasakojimais.
Kiekvienas mano kūrinys turi pradžios istoriją, kurią aš išgyvenau jį kurdama, ir ateities istoriją, kurią jis gyvena žiurovų akyse: kokių jausmų, minčių sukelia. Šie kūriniai nepalieka abejingų, kelia diskusijų, kviečia ieškoti prasmės, diskutuoti. Štai, pavyzdžiui, makiažo staliukas „Mimoza“ yra sukurtas moteriai, skleidžia švelnią jos dvasią. Moteris, liečianti veidą, simbolizuoja paslaptingumą. Taip pat yra kirmino formos spintelė „The Dreamer“. Ją sugalvojau dirbtuvėse stebėdama dulkių ištraukimo vamzdį. Taigi ji gimė, galima sakyti, iš kasdienybės detalių. Kiekvieną šio baldo detalę drožinėjau pati. Cigarų baras „Man’s Swing“ sukurtas norint atskleisti vyriškąjį pradą. Stovintis varnas – falo simbolis, sparnas simbolizuoja gyvenimo polėkį. Taip pat parinktos ilgaamžės medžiagos: ąžuolas, reiškiantis stiprybę, tvirtumą.
Vieni įkvėpimo ieško gamtoje, kiti meno parodose, knygose ar bendraudami su įdomiais žmonėmis. Kur inspiracijų semiatės jūs? Iš kur kyla kūrybinis potencialas?
Nežinau, ar įkvėpimo galima ieškoti… Idėja ateina iš niekur arba iš visko. Kartais – tai sapnas, o kartais tiesiog gulinti dulkių surinkimo žarna ar ginčas darbo metu. Apskritai daugiausiai idėjų ar didžiausias įkvėpimas ateina, kai kuri, daug dirbi. Tada sumanymai veja vienas kitą, kyla darbo metu, net nuėjusi miegoti jų negaliu atsikratyti.
Kuriate ir interjerus. Kuri veikla atsirado pirmiau: interjeras ar gaminiai? Kuri veikla mielesnė širdžiai?
Interjerus kuriu jau daugiau kaip 15 metų. Taip įsisukau į baldų gamybos procesus. Turbūt tame daugiau atradau savęs, nes kūrybai duodama labai daug laisvės. Man labai pasisekė sutikti puikius užsakovus. Daugelis jų norėjo kažko išskirtinio, pagaminto tik jų namams, tad taip viskas ir prasidėjo. Kuo toliau, tuo labiau augo norai ir apetitas. Taip gimė kolekciniai baldai, išpopuliarinę mane kaip menininkę. O tada atsirado projektas „Egli design“.
2016 metais pristatėte savo pirmąją kolekcinių kūrinių seriją. Kokia ji buvo ir ką jums reiškė?
Tuo metu tai buvo visas mano pasaulis, tie kūriniai atrodė unikalūs. Praėjo pirmas pristatymas, ir iš karto ėmiau norėti dar – atrodė, kad padariau ne viską, kad turiu kurti toliau… Taigi, tai pasaka be galo. Bet džiaugiuosi, kad praėjus daugiau nei penkeriems metams šie mano darbai vis dar aktualūs. Kartais pati žiūriu ir mąstau, kaip aš tai sugalvojau (šypsosi).
Galima pastebėti, kad šių metų kolekcija šiek tiek nuosaikesnė. Kaip galėtumėte ją apibūdinti?
Šių metų kolekcija kur kas arčiau žemės, baldai labiau pritaikomi interjere, bet tikrai ne ką prastesni. Sakyčiau, jie modernūs. Šiai kolekcijai įtakos turėjo išgyventas kovidas. Kaip ir daug įmonių, nebegalėjome dirbti užsienyje, daug planų žlugo. Tad bandžiau pagaminti kažką, kas tiktų lietuviams: kūriau šiek tiek subtilesnius, su mažiau detalių, simbolių baldus, be to, jie ne tokie masyvūs, nes kreipiau dėmesį į praktiškumą. Dabar vyrauja neryškios neutralios spalvos (juoda, balta), natūralumas.
Koks buvo jūsų pirmasis pagamintas baldas? Ar prisimenate, kokie jausmai užplūdo, kai jį baigėte?
Pirmo baldo nebepamenu, bet pirmą skulptūrinį – tikrai taip. Jis buvo pagamintas daugiau nei prieš penkiolika metų, labai juo didžiavausi, tikrai niekur nieko panašaus nemačiau. Tai komoda su aukšta skulptūrine koja, kiaušinio formos, aplipdyta burbulais. Šis baldas labiau tiktų šių dienų interjeruose, nes yra apvalių formų skulptūriškas, baltas.
Kokias medžiagas esate linkusi rinktis? Su kokiomis mėgstate dirbti labiausiai?
Konkrečias medžiagas išskirti būtų sunku, kiekviena idėja reikalauja skirtingų medžiagų. Bet kurdama kolekcinius baldus dažniausiai naudoju natūralias medžiagas, kurios užtikrina išliekamąją vertę (medį, egzotinius lukštus, akmenį ir pan.).
Gal galite pasidalyti, kaip atrodo gamybos procesas? Kokių iššūkių kyla kuriant vienetinius baldus?
Dažniausiai viskas prasideda nuo piešinio, tada pagal jį braižomos proporcijos. Tik nusprendusi, kad ši idėja verta ilgo gamybos proceso, tariuosi su komanda, kaip viską įgyvendinti. Menininkai tikriausiai retai nusileidžia, todėl būna daug paieškų, daroma klaidų, kol randami sprendimai, atitinkantys lūkesčius. Prie kiekvieno kolekcinio baldo aš prisidedu ir pati, todėl netikėtumų nebūna. Jei kūrinys neatitinka mano vizijos, yra tobulinamas.
Sakote, kad jūsų gaminiai skirti žmonėms ir jų sielai. Ką turite omenyje?
Bet kuri kūryba skirta žmonių sielai. Kūryba keičia žiūrovą, sukelia emocijų, skatina mąstyti, jausti ir pažinti. Tikiu, kad meno kūrinys – knyga, muzika, paveikslas, kinas – gali pakeisti žmogaus gyvenimą.
Tikriausiai jūsų baldus perkantys žmonės – ypatingi, ieškantys vienetinių, unikalių daiktų? Ar užmezgate asmeninį ryšį su klientais, kurie įsigyja jūsų kūrinius? Ar svarbu, kur atsidurs jūsų kūrinys, koks bus likimas, kokiame interjere gyvuos?
Manau, mano klientai truputį išprotėję, kaip ir aš (juokiasi), tačiau neabejingi menui. Užmegzti ryšį ir žinoti, kur atsidurs mano baldas, tikrai būtų malonu. Deja, retai tai pavyksta. Mano darbus pirkti dažniausiai rekomenduoja architektai ar dekoratoriai, todėl nedažnai pamatau, kur jie apsigyveno. Bet jei gaunu fotografijų, būna labai malonu. Dažniausiai žinome tik tai, į kurią šalį daiktas iškeliauja.
Kaip galėtumėte apibūdinti savo namų interjero stilių? Kokį stilių, spalvas, baldus mėgstate?
Savo stilių galėčiau apibūdinti kaip eklektišką: jame yra ir minimalizmo, ir modernizmo, ir net surrealizmo apraiškų. Mėgstu, kad namuose būtų daug paveikslų, kilimų – jie padeda sukurti ypatingą, išskirtinę atmosferą. Patinka natūralios medžiagos, pavyzdžiui, tikras medis. Dažnai renkuosi minimalistinio stiliaus baldus. Namuose dominuoja žalsva, balta spalvos. Savo namų neįsivaizduoju be meno kūrinių, patogios lovos, begalės šviesos šaltinių (toršerų, paslėpto apšvietimo sprendimų, sieninių šviestuvų).
Gero, kokybiško, unikalaus baldo nesukursi be…
Be gerai apgalvotos idėjos, ilgo kruopštaus darbo ir, kad ir kaip banalu, – be pinigų (šypsosi).
Mėgstamiausi baldų prekiniai ženklai
„Bensariart“, „Giorgetti“, „Achile Salvagni“, „Giuseppe Rivadossi“, „Constantini Pietro“, „Greenapple furniture“.
Namų kvėpiklis
,,Chypre“.
Aksesuaras, kuris suteikia namams jaukumo
Toršerai.
Mėgstamiausios gėlės
Dideli kaktusai.
Patarimas tiems, kurie kuria namus patys
Nebijoti eksperimentuoti detalėmis, tai suteiks namams išskirtinumo. Tačiau nereikėtų rizikuoti įgyvendinant pagrindinius sprendimus (planuojant erdves, renkantis apšvietimą, grindų dangą). Šiais klausimais tikrai siūlau pasitarti su profesionalais.
A. Ušackės tekstas
Monikos Penkutės ir asmeninio archyvo nuotr.